Knygos.net

Konkordija Antarova - Du gyvenimai (2014)

+15 3
Nepaprasto likimo rusų rašytojos, operos dainininkės ir legendinio režisieriaus Konstantino Stanislavskio mokinės Konkordijos Antarovos (1886–1959) įspūdingos apimties romanas „Du gyvenimai“ – knyga, kuri dešimtmečius buvo slapta perrašinėjama ir dalijama iš rankų į rankas kaip didžiausias turtas. Tai knyga, kuri gydo sielą, pabudina iš dvasios letargo ir atgaivina kūną. Pasakojama, jog pokario metais kai kurie iškilūs Rusijos medikai savo pacientams šią knygą skirdavo kaip papildomą gydymo terapijos priemonę. Iš tiesų, ją perskaitęs tiesiog negali ir neturi teisės gyventi taip pat. Praėjus daugiau nei pusšimčiui metų nuo sukūrimo, „Du gyvenimai“ šiandien skamba netgi aktualiau nei tada: kai sunku rasti Kelią, ji gali tapti Vedliu.
Kelionės ir papročiai, nuostabūs žmonės, dvasinis vystymasis, gėrisir blogis, erdvė ir laikas, gyvenimas ir mirtis, muzikos ir žodžio magija – visa tai įtraukia į užburiantį pasakojimą, perteikiamą Liovuškos, grafo T., lūpomis. Per rekordiškai trumpą laiką gimusio ir pradžioje tik artimiausiems žmonėms, o ne spaudai skirto kūrinio atsiradimas liks paslaptis.
Dalis pasekėjų net daro prielaidą, jog Konkordija buvusi tik mediumė tobulėti nesiliovusiai, amžinai grožio siekusiai didžiojo rusų rašytojo Levo Tolstojaus sielai. Iš tiesų, „Du gyvenimai“ galėtų būti jo palikimas, nes pats yra sakęs: „Kas regi gyvenimą tobulėjime, negali tikėti tuo, kad tobulėjimas nutrūksta su mirtimi. Tai, kas tobulėja, tik keičia formą.“
Redaktorės žodis

Knygos, kaip ir žmonės, – vienos pastebimos, kitos ne, vienos patrauklios, kitos atstumiančios. Yra tokių, kurios užsimiršta vos perskaitytos, o yra ir lydinčių visą gyvenimą ar net jį keičiančių. Nepaprasto likimo rusų rašytojos, operos dainininkės ir legendinio režisieriaus Konstantino Stanislavskio mokinės Konkordijos Antarovos romanas „Du gyvenimai“ būtent iš ilgai išliekančių atmintyje. Tai knyga, kurią perskaitęs supranti: daugiau nenori, o gal jau ir nebegali, nebeturi teisės gyventi kaip anksčiau. Kupini aukščiausios prabos išminties, „Du gyvenimai“ turi magišką poveikį. Vienus tarsi žadintuvas pabudina iš dvasios miego, kitiems pateikia atsakymus į esminius klausimus, kaip sutverta visata, kas mes esame ir kokia mūsų misija Žemėje. O trečius tiesiog įkvepia didvyriškai ir su „skambančiu džiaugsmu“ nešti kasdienybės naštą, matyti šio veiksmo prasmę. „Kiekvienam paprastam žmogui visai nepriklauso tapti šventuoju ar stengtis jį mėgdžioti, bet kiekvieno, be išimties kiekvieno, žmogaus privalomas uždavinys – pragyventi savo paprastą, eilinę šiandieną taip, kad savo ir kito egzistavimui suteiktų lašą ramybės ir džiaugsmo“, – didžio mokytojo Florentiečio lūpomis sako autorė. Žinios, kurios dosniai dovanojamos romano herojų – brandžių sielų, baigusių evoliuciją Žemėje, tačiau likusių joje mums įprastuose fiziniuose kūnuose padėti kitiems eiti dvasios keliu, – tiesiog stulbina: knyga rašyta Antrojo pasaulinio karo metu, kai žmonių sąmonėjimas dar tebuvo embriono būklės, buvo tik jo užuomazgos. Nori nenori kyla minčių, kad K. Antarova galėjo būti laidininkas, perduodantis informaciją iš aukštesniųjų dimensijų. Juolab kai žinai, kad šis didžiulis darbas nuveiktas per labai trumpą laiką, beveik vienu atsikvėpimu. Moteris knygą rašė ne spaudai, dėl to išpuoselėtų tekstų mėgėjams gali užkliūti „nešlifuotas“ stilius, senamadiškos sakinių konstrukcijos, tačiau viską su kaupu atperka kalbos vaizdingumas, ryškūs herojai, o svarbiausia – informacija, kuri srautu srūva į skaitytojų širdis. K. Antarova šią knygą rašė tiems, kuriems labiau rūpi ne forma, o prasmingas ir taurus turinys. Su „Dviem gyvenimais“ užaugo, dvasingumo keliu ėjo ne viena karta. Rankraštį po K. Antarovos mirties saugojo artima jos draugė, su kuria rašytoją siejo stiprus dvasinis ryšys. Jis buvo perrašomas ranka ir taip plito tarp dvasinių žinių ištroškusių žmonių. Daugybė tų, kuriems teko garbė pažinti K. Antarovą, laikė ją savo dvasios vedle, patikimu autoritetu visais egzistenciniais klausimais ir pagalbininke kasdienybėje. Amžininkai, kurių jau likę labai nedaug, prisimena beribį šios moters dosnumą, gerumą, meilę ir stiprybę. Oriai iškentusi likimo smūgius – mylimo vyro mirtį Gulage, savo ligą, nepriteklius, intrigas Maskvos Didžiajame teatre, kuriame vaidino, ji išsaugojo gyvenimo džiaugsmą, dvasios giedrumą ir skleidė tai plačiu spinduliu aplink save. Jos šviesa toliau liko švytėti romane „Du gyvenimai“, kuris, rodos, tam ir skirtas, kad kiekvienas savyje atrastų dieviškumo ugnį, pamatytų visą būties grožį iš platesnės – amžinumo – perspektyvos, atvertų savo širdį ir visus gyvenimo iššūkius įveiktų drąsiai, ryžtingai, be dejonių.
Konkordija Antarova - Du gyvenimai (2014)
PDF knyga Lietuvių kalba
Komentuoti
Įveskite matomą kodą:*
Click on the image to refresh the code if it cannot be viewed